MISTIKA DVASIOS NSO

Putre yra vietovė Anduose, Čilės šiaurėje, netoli Bolivijos ir Peru sienų. Čia kalnuose gyvena 2000 žmonių bendruomenė ir įsikūręs nedidelis garnizonas. Įvykis, nutikęs 1977 m. balandžio 25 d., NSO fenomeno tyrimo metraščiuose vadinamas Valdeso atveju ir yra vienas iš
paslaptingiausių pagrobimų. Apie 4.15 vai. ryto šeši Čilės armijos kareiviai sėdėjo prie laužo, du jų draugai netoliese ėjo sargybą. Staiga danguje

pasirodė du švytintys skraidantys objektai, kurie iš lėto manevruodami leidosi. Vienas iš skraidančių objektų, kaip vėliau pasakojo kareiviai, nusileido netoliese už kalno. Kur jis leidosi, buvo matyti ryški šviesa. Antrasis objektas kybojo virš žemės keli šimtai metrų nuo vyrų, po to paskrido arčiau. Jis švytėjo violetine šviesa, o viduje matėsi du ryškiai raudoni taškai. Padėtis atrodė pavojinga ir budinčiųjų vyresnysis, 22-ejų metų kapralas Armando Valdesas, įsakė vyrams pasiruošti kovai. Kai objektas dar priartėjo, pats A. Valdesas nusprendė ištirti mįslingą
reiškinį. Tai, kas nutiko, paralyžiavo kareivius. Kelis metrus nuo kapralo kybanti lėkštė šovė akinančios šviesos spindulį ir A. Valdesas dingo nuo žemės paviršiaus. Visa tai įvyko per kelis metrus nuo apimtų siaubo kareivių. Lėkštė nuskrido. Siek tiek atsigavę nuo patirto šoko kareiviai puolė
karštligiškai ieškoti savo karininko, tačiau nerado jokių dingusiojo pėdsakų. Kilo panika.
Nepraėjus nė 20 min. A. Valdesas vėl pasirodė, lyg būtų materializavęsis. Norėjo kažką pasakyti, tačiau tik neaiškiai sugargaliavo ir apalpo.
Apie 7.00 vai. kapralas atsigavo. Kažkas pažvelgė į jo rankinį laikrodį, šis rodė 4.30 vai., tą laiką, kai kapralas vėl atsirado. Laikrodis rodė datą penkiomis dienomis atgal. Keista, kad per 15 min. A. Valdesui užaugo barzda, lyg būtų 5 dienas nesiskutęs. Kitaip sakant, per 15 min. A.
Valdesas paseno 5 dienomis. Siek tiek vėliau apie įvykį sužinojo Putre mokytojas Donas Pedras Araneda. Pasiėmęs magnetofoną nubėgo į įvykio

vietą, jam pavyko pasikalbėti su įvykio liudininkais. Mokytojo dėka žinome visas Valdeso pagrobimo detales.
Skaityti toliau

„Šiuolaikinį“ NSO fenomeną nuo jo pasireiškimo pradžios lydi vyrai juodais drabužiais, kraupokos, dažniausiai juodai apsirengusios būtybės, kurios spaudė daugybę liudininkų ir NSO stebėtojų. Vyrų juodais drabužiais pasirodymas vyksta pagal įprastą schemą. Pastebėjus NSO, pas liudininką ar NSO stebėtoją prisistato neprašytų svečių. Tai vyksta taip greitai po NSO pastebėjimo, jog žiniasklaida dar nebūna net paskelbusi
žinios. Svečiai negali paprastu būdu gauti informacijos apie įvykį. Auka paprastai namuose būna viena. Kartais vyrai juodais drabužiais nesidrovi savo užduotį atlikti gatvėje. Tada tos būtybės važiuoja iš paskos savo juodu, dažniausiai seno modelio, bet atrodančio kaip naujas, automobiliu. Jei persekiojamasis įsidėmi numerį, pasirodo, kad tokio išvis nėra. Vyrai juodais drabužiais atrodo kaip užsieniečiai, panašūs į rytiečius. Jie keisti, judesiai nenatūralūs, nelankstūs, šiek tiek mechaniški. Aukoms jie padaro nemalonų, grėsmingą įspūdį. Liudininkai manė, kad tai nežmogiškos būtybės. Vyrai juodais drabužiais pateikdavo sausumos, oro pajėgų ar žinių tarnybos pažymėjimus. Jei liudininkai išdrįsta, nepaisant sukrėtimo, pasiteirauti tose tarnybose, pasirodo, kad tokių tarnautojų nėra. Apsilankymas baigiasi primygtinu įspėjimu nė žodžio nepasakoti apie matytą NSO, stengtis sustabdyti visus tyrimus.

Skaityti toliau

„This is moonbase Tranquility: Eagle has landed“. – „Tai mėnulio bazė Trankiliti, erelis nusileido“. Šiais žodžiais apie pirmąjį žmonijos istorijoje nusileidimą Mėnulyje raportavo „Apolono 11″ komanda 1969 m. liepos 20 d. Nepaisydami skeptikų tvirtinimų, kad tai neįmanoma,
žmonės pirmą kartą žengė kaimyninio dangaus kūno paviršiumi. Ar iš tikrųjų du amerikiečiai Neilas Armstrongas ir Edvinas Oldrinas buvo pirmosios protingos būtybės, žengusios Žemės palydovu? Gali būti, kad ta garbė priklauso nepažįstamoms būtybėms, nes manoma, jog Mėnulyje
daugelį kartų lankėsi kosmonautai iš kitų planetų. Sklando gandai, kad NASA žino, jog visi nuo 1969 m. iki 1972 m. Mėnulyje pabuvoję „Apolono“ astronautai matė paslaptingus skraidančius objektus ir artefaktus. Buvęs NASA darbuotojas Otos Binderis pasakojo, kad radijo mėgėjai trumpųjų bangų siųstuvais užfiksavo tokį pokalbį: „Žemės stotis: Kas atsitiko? Žemės stotis kviečia „Apoloną 11″. „Apolonas 11″: „Tie „kūdikiai“ milžiniški, sere, nenormaliai… O Dieve, jūs nepatikėtumėt! Sakau jums, ten yra kitų kosminių laivų… išsirikiavę kitoje kraterio pusėje… jie yra Mėnulyje ir stebi mus!“ Skaityti toliau

Stulbinantys nutikimai Pietų ašigalyje rodo, kad tai nėra vien apleista sniego dykuma. 1965 m. liepos pradžioje trijų tautų jūreiviai,
mokslininkai ir technikai stebėjo NSO. Argentinos vyriausybė paskelbė oficialų pareiškimą: „1965 m. liepos 3 d. 19.14 vai. vietos laiku Argentinos Antarktidos jūrų laivyno garnizonas prie Disepšino salos stebėjo lęšio formos, iš pažiūros tvirtą skraidantį objektą raudonos ir žalios
spalvos, jos mainėsi mėlynais, geltonais, baltais ir oranžiniais atspalviais. Objektas zigzagais skrido į rytus, kelis kartus keitė kursą ir greitį, judėjo be garso. Jis skrido 45° kampu į horizontą, nuo stovyklos nutolęs 10-15 km. Skaityti toliau

Mes įpratę, kad daiktai bei situacijos, kurias nufotografuojame, lieka fotonuotraukoje. Tai, ką darė amerikietis Tedas Seriousas šeštajame dešimtmetyje, panašu į raganystę. T. Seriousas galėjo padaryti ant polaroido juostos nuotraukas, susikaupęs žiūrėdamas į objektyvą. Šis sugebėjimas padaryti „minčių nuotrauką“ iš pradžių atrodė taip absurdiškai, kad net parapsichologai nedrįso oficialiai tuo užsiiminėti. Denverio (Kolorado valstija) universiteto psichoanalizės profesorius Džiulas Eisenbadas leido pademonstruoti fenomeną, nors pats tuo visai netikėjo. Skaityti toliau

Parašysiu jums kaip reikia kviestis dvasias.

Lapas: paimi baltą paprastą lapą, nupieši dvi akis. Prie vienos parašai TAIP, prie kitos NE. Tada ratu surašai visas abėcėles raides su visom nosinėm ir t.t. Po nupieštomis akimis rašai skaičius nuo 0 iki 9.

Adata ir žvakė: su žvake nieko nedarai, adatą perveri per siūlą.
Vidurnaktį per pilnatį susirenka chebrytė su kuria kviesi dvasias. Uždegi žvakę. Paimi adatą pakeli ją tarpe prie lapo dviejų akių. Pirmas ir būtinas klausimas būna toks: „Dvasios ar jūs atėjot?“. Pasikreipęs adatos galas rodo atsakymą. Klausiate tiek kol gaunate atsakymą TAIP. O tada jau toliau klausinėjate: jei klausimas susijęs su skaičiais pakreipi prie skaičių, jei su raidėmis prie raidžių ir t.t. Skaityti toliau